Pagrindinės kliūtys įvesti kriptovaliutas

Praėjo dešimtmetis, kai Satoshi Nakamoto paskelbė baltąją „Bitcoin“ knygą ir pristatė pasauliui kriptovaliutą. Dabar kriptovaliutų kapitalizacija pasiekė daugiau nei 200 milijardų dolerių. Bet ar jie tikrai atvyko? Dar ne, pirminis Satoshi Nakamoto tikslas dar nebuvo įgyvendintas, nes realiame gyvenime kriptovaliuta vis dar naudojama keliose vietose. Kad išsipildytų svajonė, kriptovaliuta turi įveikti keletą iššūkių savo kelyje.

Pasiruoškite kriptografiniams kalneliams

Gerai, pradėkime nuo paprastų ir akivaizdžių dalykų. Kintamumas yra tai, kur kriptovaliutų prekybininkai gamina duoną ir sviestą, tai yra svarbi kriptovaliutų patrauklumo dalis, tačiau tai yra vienas didžiausių kriptovaliutos trūkumų, neleidžiantis jai plačiau naudotis. Matydami, kokios nestabilios gali būti kriptovaliutos, žmonės nusprendžia apskritai likti nuošalyje nuo pramonės. Norint pasiekti masinį priėmimą, skaitmeniniai pinigai turi demonstruoti bent vidutinį stabilumą ilgą laiką.

Stabilios monetos, tokios kaip „Tether“ ar „DAI“, naudojasi skaitmeninių valiutų pranašumais kartu su „blockchain“ technologija ir gali būti tas svarbus postūmis, kurio reikia, kad kriptografija taptų populiaresnė. Jie gali veikti kaip mokėjimo metodas ir būti patikima dienos valiuta, o ne „Bitcoin“ ar „Ethereum“, kurie labiau veikia kaip vertingas turtas. Jų kaina visada yra susieta su realaus pasaulio verte-brangiųjų metalų ar fiat valiutomis, kurios yra daug mažiau nepastovios.

Monetos ir monetos bei monetos

Pripažinkime – monetų yra per daug. Šiuo metu „coinmarketcap“ yra apie 2000 skaitmeninių valiutų ir vis daugiau valiutų. Kiekviena moneta turi skirtingą paskirtį, nesvarbu, ar tai moneta mokėjimui, ar keitimo priemonė, ar ji veikia tik pagal projektą. 

Paprastam žmogui tampa tikru iššūkiu net pradėti. Kurį turėčiau pasirinkti? Kuo jie skiriasi vienas nuo kito?

Be to, didėjant veikėjų skaičiui, nėra standartų, padedančių skirtingiems tinklams sąveikauti tarpusavyje.

Pasak „Deloitte“, standartizavimo stoka suteikia „blockchain“ kūrėjams laisvę, tačiau, kita vertus, tai sukelia daug rūpesčių IT skyriams, nes jie atranda, kad platformos negali bendrauti be vertimo pagalbos.

"Standartizavimas galėtų padėti įmonėms bendradarbiauti kuriant programas, patvirtinti koncepcijos įrodymus ir dalytis „blockchain“ sprendimais, taip pat palengvinti integraciją su esamomis sistemomis," teigiama „Deloitte“ tyrime.

Privatumas gali būti dviašmenis kardas

„Blockchain“ technologija dažnai suvokiama kaip skaidrumo ir sukčiavimo prevencijos šaltinis. Tačiau realiame pasaulyje žmonės siekia skirtingų privatumo lygių. „Bitcoin“ ir „Ethereum“ vartotojams nesuteikia visiško anonimiškumo, o įvairios privačios monetos, tokios kaip „Monero“ ar „ZCash“, yra skirtos šiai problemai išspręsti.

Tačiau dėl šios technologijos teikiamo anonimiškumo gali kilti ir teisinių problemų. Pavyzdžiui, privačios monetos, tokios kaip „Monero“ ir „Dash“, Japonijoje yra visiškai uždraustos. To priežastis buvo užkirsti kelią neteisėtai veiklai kriptovaliutų rinkoje. Tokį sprendimą reguliuotojas priėmė po „CoinCheck“ keitimosi įsilaužimu, dėl kurio buvo pavogta apie 400 mln. USD vertės NEM monetų. Dėl kriptovaliutos privatumo ypatumų valdžios institucijoms buvo sunku sekti monetas pavogusius įsilaužėlius.

Koks tas adresas?

Jei „Facebook“ parodėte savo močiutei, kaip siųsti tekstinį pranešimą, tikriausiai suprantate, koks skausmas gali būti paaiškinti akivaizdžiai paprastus veiksmus kažkam naujam žmogui. Tas pats pasakytina apie kriptovaliutas. Nors nenorite įvesti 42 simbolių adreso, kiti žmonės tai daro. Žmonės nesupranta visų šių sąvokų ir terminų ir nežino skirtumo tarp aparatinės piniginės ir karštos piniginės.

Žinoma, yra iniciatyvų šviesti žmones „blockchain“ ir kriptografijos technologijose. Tarp jų Malta planuoja pradėti programas, skirtas mokyti visuomenę, ypač tuos, kurie kasdien susidurs su „blockchain“ technologija, pavyzdžiui, valstybės darbuotojai. „Ripple“ pristatė „University Blockchain Research Initiative“, kad padėtų akademiniams tyrimams ir plėtrai, padedant geriausiems pasaulio universitetams.

Šios iniciatyvos yra puikios, tačiau supratus, kas yra privatus raktas, ja naudotis nebus lengviau.

Nepaisant aukščiau paminėtų problemų, masinio priėmimo procesas jau prasidėjo: perteklius priima „Bitcoin“ kaip mokėjimo priemonę, Malta virsta „blockchain“ projektų rojumi. Pramonė auga ir verčia reguliavimo institucijas per trumpą laiką suformuoti teisingus reguliavimo standartus, o tai savo ruožtu turėtų atverti naujus kelius kriptovaliutoms.